1 vaizdas iš 2
Kadangi rinkoje jau yra tiek daug procesorių, jums būtų atleista, kad susimąstėte, kodėl dėl šio kyla toks triukšmas.
Atsakymas yra tas, kad „Intel Atom“ (anksčiau žinomas kodiniu pavadinimu „Silverthorne“) yra visiškai naujo tipo procesorius – mažas, itin mažos galios įterptasis paketas, suteikiantis visas x86 stalinio kompiuterio procesoriaus galimybes.
Visą pirmojo „Atom“ pagrindu veikiančio kompiuterio apžvalgą skaitykite čia
Spustelėkite čia, kad pirmą kartą pažvelgtumėte į „Acer“ „Atom“ pagrįstą „Aspire One“.
Tai reiškia, kad jis gali paleisti „Windows“, atlikti kelias užduotis su „HyperThreading“ ir netgi sukurti neblogą daugialypės terpės programas su SSE3 palaikymu. Jis veiks su 945G mikroschemų rinkiniu, DDR2 RAM ir visais komponentais, kuriuos laikome savaime suprantamais.
Tačiau visa tai daro su maždaug 2 W šiluminės konstrukcijos galia – neįtikėtinai mažiau nei trimis procentais daugiau nei kasdieninio Core 2 Duo. Žadama, kad vidutinis energijos suvartojimas sieks milivatų diapazoną, o tuščiosios eigos suvartojimas yra tik 30 mW.
Šis novatoriškas našumo ir efektyvumo derinys reiškia, kad „Atom“ varomi telefonai ir delniniai kompiuteriai gali veikti tokias pačias programas kaip ir staliniai įrenginiai, išlaikant baterijos veikimo laiką, kurio reikalauja vartotojai. „Atom“ varomi kompiuteriai gali atlikti mažiau reikalaujančius darbalaukio ir serverio vaidmenis bei sumažinti energijos poreikį.
Purškiamas
Kaip ir tikėjotės, „Atom“ yra paprastesnis lustas nei „Core 2“. Tai tik vieno branduolio procesorius, nors būsimas „Diamondville“ Atoms efektyviai sujungs du lustus į dviejų branduolių paketą. L2 talpykla taip pat yra kukli, nors ir ne per daug niekšiška – 512 KB.
Tačiau šis paprastumas kartu su nedideliu „Intel“ 45 nm gamybos procesu reiškia, kad lustai yra fiziškai labai maži. Iš tiesų, „Intel“ gali pasigirti tuo, kad 25 mm „Atom“ yra mažiausias pasaulyje procesorius. Tai savo ruožtu sumažina silicio kainą, todėl atomai taip pat yra prieinami.
Būna dviejose šeimose. Mobiliojo interneto įrenginiams pigūs Z500 ir Z510 modeliai veikia atitinkamai 800 MHz ir 1,1 GHz dažniu, 400 MHz priekinėje pusėje ir parduodami tik už 45 USD. 1,33 GHz Z520 padidina FSB iki 533 MHz ir kaina pakyla iki 65 USD, o 1,6 GHz Z530 kainuoja 95 USD.
Deja, aiškiai tikėdamasi, kad didžiausia paklausa bus galingiausio procesoriaus, „Intel“ sumokėjo didelę kainą aukščiausios klasės 1,86 GHz Z540, išleisdama jį už 160 USD, nepaisant nedidelio laikrodžio greičio padidėjimo nei Z530 ir identiško FSB.
Tačiau yra ir 200 serijų, skirtų staliniams ir nešiojamiesiems kompiuteriams. N270 ir 230 veikia 1,6 GHz dažniu, 512 KB L2 talpyklos ir 533 MHz priekinės pusės magistralės 22 mm2 pakete.
Skirtumas tas, kad N270 yra skirtas nešiojamiesiems kompiuteriams, tokiems kaip MSI vėjas ir būsimas Eee PC atnaujinimas, taigi palaiko „Intel“ patobulintą „SpeedStep“ technologiją su gilesne C4 miego būsena. Jis turi 2,5 W TDP, o ne 2 W Z5 serijos. 230 skirtas staliniams kompiuteriams ir turi šiek tiek didesnį TDP – 4W.
Sprogios balos?
Atlikome pastarojo, 1,6 GHz stalinio kompiuterio „Atom 230“ su 2 GB operatyviosios atminties, bandymus naudodami „Vista“ ir, kaip ir tikėtasi, nepaisant isteriškos ažiotažo, našumas nepajudins pasaulio.
„Intel“ technologijų vadovas Justinas Rattneris teigia, kad našumas yra maždaug toks pat kaip „Banias“ kartos „Pentium M“, kuris sudarė pirmosios kartos „Centrino“ platformos šerdį 2003 m.